Man kartais pasidaro įdomu, kiek „poetų“ turi parašę knygą ir kiek jų yra siuntę tą knygą per visas leidyklas? Poetus rašau su kabutėmis, nes turiu omenyje tuos, kurių rašliava daugiau pasižymi kiekybe, negu kokybe. Tiesa, juos giria jų draugai, jais žavisi kaimynai ir jų vis prašo paskaityti ką nors įvairiuose vietinės reikšmės susibūrimuose. Ir siūlo jiems leisti knygą, tą, iš stalčiaus.
Toks klausimas man iškilo po to, kai į rašyk.lt svetainės el. paštą atėjo eilinis laiškas, prašantis įvertinti kūrybą ir išleisti autoriaus knygą. citata:

Is karto noreciau atsiprasyti, jeigu busiu viena is tu, kurie sukuria viena kita eilerasti ar apsakyma ir isivaizduoja, kad gali jau isleisti knyga. Taciau, kaip beneigciau, jog neturiu gysleles tam ir nelabai mano raslevos vertos siandienos zmoniu perskaitymo ir ivertinimo, vis tebekaupiami tikrai nemazi kiekiai eilerasciu (dalis uzrasuose, dalis kompiuterio atskirame foldzeryje) byloja, kad gal reiketu juos parodyti visuomenei ir bent dali patalpinti I poezijos knygele/rinktine.

Nuoširdu, ar ne? Man tik įdomu, į kiek jau leidyklų yra išsiųstas toks laiškas, kad net rašyk.lt jis pasiekė? Dar man įdomus faktas, kad rašantys žmonės paprastai nemoka skaityti ir nepasigilina, kur siunčia tokius laiškus. citata:

Labai prasyciau atsiliepti, jeigu Jums butu galimybe perzvelgti mano kuryba, bent dali jos, tiesiogiai kritiskai ivertinti ir pasakyti savo, kaip leideju nuomone…

Na taip, visi žinome, kad Lietuva - poetų kraštas. Kas antras rašo eiles ar bent jau naujametinius sveikinimus, joks miestelis ar kaimas neapsieina be savo poeto, kuriuos giria net nepažįstami žmonės. Ir visi tie poetai, žinoma, nori išleisti knygas. Net jei neturi jų parašę, tik prikrovę pilnus foldžerius eilėraščių. Ir net jei neįvertino eilėraščių rašytojų sąjunga, jei nei viena leidykla taip ir neatsakė į laiškus - viltis miršta paskutinė. Tada ir gauname tokius nuoširdžius laiškus mes. Tačiau tegalime skėstelėti rankomis ir pasakyti „deja“. Mes ne leidykla.
citata:

kurti poezija pradejau nuo 1995m., neskaitant jau nuo darzelio kurtu mysliu, ketureiliu, kuriu daugumos jau ir neatrasciau… bei dabar nuolatos rasomu sveikinimu imones vadovams, kolegoms, draugams, giminaiciams ir pazistamiems, bei svenciu progoms kuriamu asmeniniu eiliuotu sveikinimu; pernai esu dalyvavusi Poezijos pavasaris 2006, jaunuju poetu Poezijos pavasarelyje, tiesioginio ivertinimo ar pakvietimo atnesti daugiau savo kuriniu I rasytoju sajunga perzvalgai ir ivertinimui nesulaukiau, tad ir nesiryzau brautis pati ir siulytis, taciau is publikos palaikymo ir paklausimu is visai nepazistamu zmoniu, kur galima isigyti mano poezijos knygele, vis svarstau, kad gal tikrai tos rasliavos ko nors vertos ir galetu sulaukti demesio…

Ką aš norėjau pasakyti šiuo „postu“, įkvėptu nuoširdaus laiško? Keletą elementarių dalykų - kad ne kiekvienas „poetas“ yra poetas, kad prieš leidžiant knygą reikia ją bent jau parašyti, kad giminės bei artimieji kažin ar gali objektyviai įvertinti ir kad rašyk.lt nėra leidykla. Tiems, kas vis tiek nenuleidžia rankų, siūlau dar vieną citatą:

Kaip išleisti knygą? Pirmiausia – ją parašyti. Arba turėti aiškią koncepciją, jeigu tai ne romanas, ir leidykloje tikitės rasti bendraautorių. Tada siųsti rankraštį (arba projekto aprašymą) leidyklos adresu, pageidautina su paaiškinimais: keletas sakinių apie save, ar esate leidęs savo kūrybą, ar siūlėte šį veikalą kitoms leidykloms. Leidykla atsakys jums per 15 darbo dienų, jeigu rankraštis sudomino redaktorius. Tada būsite pakviesti detaliau aptarti projekto ir pasirašyti sutarties: sutarti dėl autorinio honoraro, knygos pristatymo, reklamos ir kitų dalykų.

Taigi, jei nesulaukėte atsakymo po 15 dienų, galite pamėginti dar vieną leidyklą. Jei nesulaukėte atsakymo iš keleto leidyklų - vilties beveik nebėra. Tačiau visada galite išleisti knygą savo lėšomis. Tai nėra labai jau brangu.

P.S. Šis „postas“ yra asmeninė jo autorės nuomonė, juo nieko nenorėta įžeisti, tik pakelti nors kam nors nuotaiką.