Šiandien sulaukiau labai malonaus skambučio. „Laba diena, norėčiau sužinoti jūsų paramos gavėjo kodą, nusprendžiau jums 2 procentus skirti“.
Džiugu, kad žmonės procentus skiria ne tik įkalbinėjami ir prašomi, bet ir patys savo noru ir net pasivargina susižinoti duomenis.
Ta proga, priminsiu ir jums, skaitantieji, kad visi dirbantys ir mokantys pajamų mokestį, vis dar galite skirti 2 procentus mums ar kitai visuomeninei veiklai. Tai galima padaryti iki gegužės 2 d.
Jei nežinote, kaip tai padaryti, skaitykite čia (yra ir pusiau užpildytos formos). Taip pat galite paskirti procentus per elektroninio deklaravimo sistemą (kurią pasieksite per savo e-banko sistemą), užpildydami forma FR0512 (tam jums reikės programos ABBYY FormFilter).
O jei nežinote mūsų duomenų, tai jie čia:
VO „Kitoks varniukas“
Paramos gavėjo kodas: 9577032
Adresas: Viršuliškių g. 69-101, Vilnius
Banko pavadinimas: AB Bankas „Hansabankas“
Banko kodas: 73000
Sąskaitos nr.: LT487300010079376814

Pagaliau komisija prisiskaitė knygų, jų privertino, atsiuntė vertinimus man, aš juos susumavau ir susimąsčiau, ką čia darom toliau. Anksčiau galvojau, kad išrinksiu 2-3 geriausias iš poezijos ir 2-3 geriausias iš prozos ir iš jų jau su kvalifikuota pagalba rinksime pačią pačią. Tačiau, mieli poetai, jūs pasirodėte gerokai prasčiau, nei prozininkai - dešimtbalėje sistemoje geriausia poezijos knyga tesurinko 6 su trupučiu, kai tuo tarpu prozos visi finalininkai sukasi apie 9-10. Be to, prozos pasitaikė labai jau įvairių žanrų. Todėl pasitarėme ir aš nusprendžiau, kad knygų nesvarstysime atskirai pagal žanrą. Sudėjau visas knygas į vieną ir tą pačią balų lentelę ir skelbiu 3 knygų, surinkusių daugiausią taškų, pavadinimus (abėcėlės tvarka):

Aksominės atostogos
Draugas Kaliningradas, popienė Olga, Miunchauzeno anūkas ir kiti kondencuoto pieno šalyje
Scenarijai ir pjesės

Kuri iš jų geriausia - spręsime nebe mes, o profesionalai. Visiems trims autoriams linkime dideliausios sėkmės.

Vakar pradėjau, šiandien pabaigsiu su savo skaitytų knygų aptarimu. Taigi, kitos į prasčiausios knygos titulą pretenduojančios knygos yra visos beveik kaip viena - nykaus ir banalaus teksto pavyzdžiai.
Vien jau pavadinimas Paimk mane už rankos nežada nieko gero. Tai dar viena knyga su itin nuoširdžiais tekstais. Bet vien išdėstytos mintys niekada nebuvo poezija. Ypač kai dėstomos taip, kaip kokie penktokai dėsto, kai mokytoja užduoda parašyti eilėraščius. Primityvus tekstai, banalūs tekstai, prasti tekstai. Labai labai prasti tekstai.
Šermukšnis - kiek geresnis variantas, tačiau vėl gi, pilna klišių, nuvartotų sąskambių ir visiškai taip pat, kaip juos vartoja šimtai lygiai tokių pačių prastų tekstų. jokio savitumo, jokio autoriaus juose. nors, turiu pasakyti, kad vienas tekstas iš visos knygos man paliko įspūdį. tai gal vilties yra?
ir paskutinė knyga - be pavadinimo. ilgai ieškojau kokio nors įsimintinesnio teksto pavadinimo ar eilutės - beviltiška, visos jos yra vien klišės, vien banalios frazės ir jokio savitumo. gal kiek geriau už Paimk mane už rankos, bet tik truputį.

Po visų šitų knygų norėtųsi palinkėti visų jų autoriams savitumo - kuo daugiau savitumo, kuo daugiau asmeniškumo poezijoje ir kuo daugiau darbo su kiekvienu tekstu. kartoti tai, ką jau rašė salomėja, brazdžionis ar dar kas nors - nereikia, tai prasto skonio požymis. geriau atrasti savo santykį su kiekvienu žodžiu, kiekvienu vaizdu, net su kiekviena visiems akivaizdžia tiesa.

Jau netrukus paskelbsime rezultatus - geriausiai įvertintų knygų trejetuką, o tuo tarpu trumpai apžvelgsiu dar keletą knygų iš eiliuotos konkurso dalies, kadangi ir prastų knygų autoriai nusipelno vieno kito aptariamojo žodžio. Perspėju autorius - gerų žodžių jums beveik neturiu, kadangi mano nuomone, be trijų aptartų anksčiau, visos kitos poezijos knygos nusipelno pačio mažiausio balo.
Vienas iš prastos knygos požymių - rimuoti „naktyje“ su „naktyje“, todėl knygos Salto mortale autorei reikėtų pirma išmokti bent jau rimavimo pagrindų, ir tik tada mėginti rašyti knygą. Dar reikėtų atsikratyti visų tų klišių ir primityvaus požiūrio į daiktus ir dalykus. Knyga įdomi tuo, kad visi eilėraščiai turi miestų pavadinimus ir atspindi autorės požiūrį į miestą ar kokią miesto istorijos detalę, tačiau po dešimties tokių tekstų, miestai pradeda nebesiskirti vienas nuo kito. Nuobodu. Ir labai jau primityviai žiūrima į miestą ir jį nusakančius veiksnius.
Kad poezijos knygų autoriai nesupranta, kaip turėtų būti formuojama knyga, ir kad šūsnis eilėraščių, savaime dar nėra toji knyga, rodo ir pavadinimai, pavyzdžiui Kokteilis ir yra tekstų kokteilis. Tiesa, tai ne gryna poezijos knyga, yra ir prozos tekstų. Eilėraščius aš pavadinčiau nuoširdžiais - tik ne geraja prasme. Autorė lieja savo jausmus, panaudodama visas įmanomas klišes. Temos irgi atitinkamos - gamta, meilė, laukimas. Nuobodu, trūksta savitumo, tikro autorės jausmo. Dar trūksta rimo ir ritmo technikos. Prozos tekstai taip pat nuobodūs - buitiški atpasakojimai, neturintys nei minties, nei įdomios kalbos - nieko, kas kabintų.
Kita panašaus pavadinimo knyga Mozaika kitaip atspindi savo pavadinimą - čia ir tekstai yra mozaikos. Tačiau aš jos nepavadinčiau poezijos knyga - tai žodžių ar frazių rinkiniai, kurių dalis visai neturi prasmės. kiti, kurie turi prasmę, naudoja tas pačias klišes, kaip ir Kokteilio autorė, tik gal truputį originaliau, bet paprasčiau - be romantiško rimo ir ritmo, tačiau taip pat prastai. Tekstai arba nieko nepasako, arba pakartoja visiems žinomas tiesas vis tuo pačiu, ne kartą girdėtu būdu. Jie nemotyvuoti, neišjausti, jie ne poezija, o tiesiog paprastas autoriaus minčių išdėstymas - tie, kurie nėra tiesiog beprasmiai žodžių rinkiniai.
Tiek šiandien. Dar keletą itin prastų poezijos knygų trumpai aptarsiu rytoj.

.. liko du, mano nepaminėti, tekstai - Chameleonai ir Sapnų vagis - didžiausi apimtimi ir, matyt, entuziazmu.

Ryžtas ryžtu, tačiau vertą dėmesio galėčiau pavadinti tik pirmąjį tekstą. Kodėl? Kadangi antrasis tekstas Sapnų vagis man pasirodė vienas tų, kuriuos dažnai galima aptikti rašyk.lt erdvėje. Tik žymiai ilgesnį ir prifarširuotą daugiau tuščiažodžiavimo. Žinoma, tekstas nebuvo prasčiausias iš mano skaitytųjų, kadangi galima rasti lyg ir idėjų, kurios vos vos blizga tarp krūvos nesutvarkyto stiliaus ir tiesiog nesuvaldytos apimties. Ką turiu omeny? Tiesiog skaitant darosi nuobodu, nerandi nemažai vietų motyvacijos: kodėl apie tai kalbama, kam apskritai apie tai kalbama; erzina tas smulkmeniškumas, kurio net nepavadinčiau reikalingu, kadangi jo tiesiog per daug. Krūva vardų, kaita, tekstas itin banguotas tiek savo turiniu tiek ir literatūriniu pajėgumu.

 Tuo tarpu antroji knyga Chameleonai man pasirodė kur kas labiau vykusi. Yra koncepcija, kurios pasigedau beveik visuose, prieš tai skaitytuose tekstuose. Stilius, nors ir šlifuojamas, visai patrauklus,  mintys dėstomos tvarkingai, yra tam tikra sprendimų motyvacija. Pavyzdžiu būtų galima pasirinkti ir tą turinyje esantį “realybės šou”, kuris turi aiškią reikšmę. Iš to galima spręsti, kad rašoma buvo mąstant, o ne tik iš nuogo noro rašyti. Tačiau.. pasirinkta teksto tema ir idėjos yra tokios nuzulintos, tokios populiarios, kad vien dėl to nukenčia teksto vertė. Kitaip sakant, knygos tema savaime nulemia dalies skaitytojų pasirinkimą skaityti ją ar ne. Elementaru. Vos pradėjęs skaityti pajutau knygos 14.99€ skonį. Aišku, vėliau mintys kiek autentiškėja, tačiau ašis vis tiek išlieka ta pati. Žinoma, galima man priekaištauti, jog nebėra temų, kurios būtų visiškai originalios, tačiau atsakyčiau, kad yra temų, kurios yra pernelyg populiarios. Tekste galima pajusti tą norą pabrėžti šio amžiaus žmonių nukrypimą dvasinį, tačiau pasirinkta prizmė atskleisti tas spalvas man atrodo klaidinga. Aišku, esu visiškai neteisus, jei žiūrima pro populistinius akinius.

 Reziumuojant galėčiau pasakyti, kad neradau nei vienos knygos, kurią be abejonių galėčiau vadinti verta nugalėtojos vardo, tačiau mano nuomonė ir liks tik mano nuomone, kuri nenulems galutinio sprendimo. O be šių 9 tekstų yra dar krūva kitų, iš kurių, manau, ir bus išrinktas nugalėtojas. O tuo tarpu iš šių, jei jau reiktų kažką vadinti kandidatais, tai daugiausia šansų duočiau tekstams Chameleonai ir Savęs okupacija.

Labos nakties.