Traukinys pajudėjo iš stoties ir iš nemažos (būsimų?) knygų krūvos kažkodėl išsirinkau romaną „Iškritę iš konteksto“. Iš pažiūros banaloka romano pradžia, kai pasakotojas teigia, jog ši istorija galėjo atsitikti bet kuriam pasaulio kampelyje, pradžioje skaitytojui leidžiama vaizduotis visą pasaulį, vėliau pamažu artėjama prie Lietuvos ir galiausiai veiksmas prasideda provincijoje netoli Klaipėdos, kartais persikelia į Vilnių.
Pirmieji puslapiai - detalus buities aprašymas, šeimos, gyvenančios kaime, tikrovė; moters pasaulis, pasakojama iš moters-motinos-žmonos-meilužės pozicijų. Tiesa, vėliau kartas nuo karto bus pereinama prie pasakojimo „per kitą veikėją“.
Spėjantiems, jog tai moteriškas meilės romanas, sakau: taip ir yra. Galima vertinti įvairiai, - knyga neturi didelės meninės vertės, tačiau jei skaitytojas vertina gyvenimiškas istorijas, papasakotas gana sklandžiai, patiks, juolab, kad intriga išlaikoma iki pat pabaigos (tragiškos, tiesa).
Dėl pačios istorijos. Manau, kad ne vieną tokią jums gali papasakoti teta ar močiutė, mama, - ir perskaičius neapleidžia jausmas, kad klauseisi kokios nors bobelės pasakojimo apie savo kaimynę. Turbūt tai labiau stiliaus dalykas.
Tiesa, patiko, kad autorė stengiasi gilintis į veikėjų psichologiją, bando atskleisti charakterius, - jai tai pavyksta tik iš dalies, nes veikėjai gana vienpusiški: arba geri, arba blogi.
Puiku, kad autorė sumaniai dėlioja epizodus, nepažeidžia nuoseklumo, nepainioja skaitytojo, o įtraukia jį į istorijos voratinklį.
Manau, dar šiek tiek patobulintas romanas galėtų atsidurti kokioje nors leidykloje, o išleistas turėtų savo auditoriją - moteris. Bet kaip šio konkurso nugalėtojos šios knygos nematau.