Praėjusį sekmadienį, vasario 1 d. Pertrauka atšventė antrąjį savo gimtadienį. Su jubiliatais, svečiais, spektakliu, skaitymais, tortu su dviem fejerverkais ir daugybe varniukų, kurie Valentinos pirštukų išlankstyti tupinėjo po visus Venclovų namus Ir dabar vienas tupi - ant lempos, prie lovos Tupi ir šypsosi. Ir aš šypsausi, kai prisimenu sekmadienį

… o nuotraukų bus. Dar neatsiuntė, bet bus. Laukite

Pertraukoje kalbėjomės apie tai, kodėl moksleiviai vengia su klasės draugais ir mokytojais kalbėtis apie kūrybą. Kelios įdomios mintys šia tema:

“Dauguma ne manau kad slepia, o paprasčiausiai kiti nenori žinoti <...>“; “<...> didelė dalis žmonių turi suformuotą steriotipą. Esu girdėjęs, kad vienai merginai jos motina sakė, tik nedraugauk su rašytoju, jie mažai uždirba.<...>“; “<...> mūsų bibliotekos sienos metų metais nukabinėtos visokių panašių projektų skrajutėm ir plakatais. Per 8 metus nemačiau nei vieno žmogaus, kuris būtų sustojęs ir bent vieną nagrinėjęs. <...>“; “<...> Kad, sakykim, rašau, tai nežinau ar visi klasiokai žino, nors su jais kalbu dažniau nei kartą per mėnesį ;D Tik jiems TIKRAI nėra aktualu tokie dalykai.<...>“; “<...>tu juk nežinai, kad jiems IŠ TIKRO rūpi. Gi gal jie užstums ant pertraukos, bet grįžę namo užsiregistruos ir niekam nesakys. <...>“; “<...>kartais ir nutyli, kad rašai, nes nenori būti palaikyta ta apsisnargliojusia mergaite dėl pasakų princo ar ta visiškų nesąmonių rašliavotoja.<...>“; “<...> jeigu tėvai sako ,,Kam tau tai reikalinga juk iš kūrybos duonos nevalgysi”<...>“; <...>kadangi klasiokai žino, kad rašau, dažniausiai man tenka kurti visokius pasveikinimus auklėtojai, šimtadieniams ir pan. <...> Toks jausmas, jog jie įsivaizduoja, jog rašymas - tai tų kvailų eilėraštukų, kuriuos šeštoje klasėje rašydavom į palinkėjimų sąsiuvinius, kūrimas.<...>; “<...>šiemet po klasių perskirstymo teko prisistatinėti bendraklasiams, pasakiau, jog “truputį rašinėju”. Lažinuosi, nuskambėjo kaip iš serijos apie banalios meilės kamuojamas mergiūkštes ir išsvajotus princus. Bet nesvarbu. Aš daugiau tyliu, negu kalbu. Gal todėl, kad nedaug su kuo galiu kalbėti, gal ne. Taigi ir apie Pertrauką nedaug kam pasakoju.<...>”

Ir pabaigti šį citatų įrašą taip pat norėčiau viena diskusijos mintimi:

“<...> Man kartais pats faktas, jog apskritai tokia vieta kaip pertrauka.lt egzistuoja šių dienų internete atrodo neįtikėtinas (ir žinoma teigiamas)… Dėl klasiokų, tai vienintelė mergina (be manęs) iš mano klasės domisi šia svetaine, nes gerb. Dievas suteikė man galimybę atsidurti tokioje neeilinėje klasėje, kurioje gal 4 mokiniai iš 25 žino, jog Akropolis yra ne tik prekybos centras. Apgailėtina, tačiau, pasivogus “babos Vangos” mintį manau, jog mes dar sulauksim naujo mesijo, kuris visiem gerai įspirs į sumaterialėjusias dvasios šiknas ir privers nusigręžt nuo visų “shopping and f*ing”. Na, o iki tol telieka stengtis patiems netapt tokiais skudurinukais materialistais:)”.

… ir kai pagalvoji, kaip yra gera, kad dar turime tokių … nestereotipinių jaunų žmonių.

Žvilgterėjau į kalendorių - šiandien gruodžio 17 d. nuo paskutinio įrašo praėjo daugiau nei mėnuo. Ar tai reiškia, kad nieko nevyko, todėl ir įrašų nėra?.. Atvirkščiai! Vyko tiek daug, kad blog’as vis užleisdavo laisvas minutes kitiems svarbiems dalykams Pertraukoje.

Taigi, kas įvyko per mėnesį. Bene svarbiausia naujiena ta, kad Pertrauka turi naują Literatūros Čempionę Ja sėkmingiausiai įveikusi visus literatūrinės daugiakovės “mūšius” tapo Egidija.

Gruodžio 1 - 7 dienomis Pertraukoje svečiavosi poetė, dailininkė, korespondentė Daiva Molytė-Lukauskienė. Tai jau antroji Daivos viešnagė svetainėje.

Taip pat atsiskaitėme Kultūros ministerijai už 2008 metais suteiktą paramą projektui bei išsiuntėme paraišką paramai 2009-ais metais. Šios lėšos leistų padidinti Pertraukos renginių skaičių ir kokybę.

O visų svarbiausia tai, kad Pertrauka toliau sėkmingai gyvuoja. Geriausių mėnesio tekstų penketukuose atsiranda naujų autorių vardai. Reiškia teka Pertrauka. Upe teka - tame jos žavesys

VO “Kitoks varniukas” vakar išsiuntė paraišką dalyvauti Kultūros ir sporto rėmimo fondo Kultūros ir meno projektų konkurse tarpdisciplininio meno srityje. Mūsų projektas - “Audiovizualioji literatūra”. Gavus finansavimą, Pertraukoje būtų įdiegta galimybė publikuoti integruotus tekstus, jungiančius žodį, vaizdą ir garsą.

Projekto idėja gimė š.m. spalio 18 d. vykusiame Pertraukos workshop’e. Prie projekto idėjos kūrimo ir pagrindimo aktyviai prisidėjo Pertraukos svetainės nariai.