Ryt (trečiadienį, rugpjūčio 27 d.) per Lietuvos radijo pirmąją programą galėsite girdėti klausimus ir atsakymus apie rašyk.lt

Gero klausymosi

Vakar tyčia ar netyčia nuėjau į „In vino“ ir žinote ką ten radau? Ogi rašykų tekstus skaitė R. Samuolytė ir D. Gumauskas. Įsivaizduojat? Aš tai neįsivaizduoju, nei kas tai suorganizavo, nei kaip, nei kokia proga. Tas man ir keista, nes paprastai apie panašius dalykus sužinau pirmoji arba bent jau nepaskutinioji. Na taip, „In vino“ reguliariai vyksta panašūs skaitymai, tačiau kaip ten pateko rašykai ir kodėl tie patys rašykai nebuvo apie tai kaip reikiant informuoti?
Tik nesupraskit manęs neteisingai, aš nesipiktinu, aš tiesiog stebiuosi. Ir džiaugiuosi, kad vis dėlto sužinojau apie šį reikalą ir kad nepatingėjau nueiti į kažkokius ten skaitymus.
Tai buvo gražus vakaras, aktoriai jautriai ir gyvai perskaitė tekstus. Kad taip daugiau tokių iniciatyvų…

Vakar svetainėje rašyk.lt startavo analogų neturintis konkursas - jo laimėtojas kartu su draugu/drauge keliaus į Tunisą. Tai didžiausias iš visų iki šiol svetainės istorijoje laimėtų prizų.
Kaip mes tai sugalvojome? Turiu pasakyti, kad sugalvojome ne mes. Tai buvo kelionių agentūros Lehko pasiūlymas. Jie ir dovanos šį prizą vienam svetainės autoriui. Mes tik padėsime išrinkti verčiausią to prizo.
Taigi, jei nori į Tunisą - rašyk ir laimėk savaitės atostogas. O jei nenori laimėt - padėk atrinkti to vertą - šio konkurso metu bus atsižvelgiama į visų skaitytojų nuomonę (žinoma, jeigu jie išreikš savo nuomonę komentaruose). Beje, toks viešas geriausiųjų rinkimas palieka šansą laimėti ir tiems, kurie svetainėje nėra pasižymėję kaip itin geri autoriai - nes vertins ne tik tie, kurie ir taip kasdien vertina svetainės kūrinius.

Daugiau apie konkursą rasite čia: http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,news.view;id,340

Taip, pertrauka buvo pirma, bet gerus dalykus kopijuoti negėda. Taip kad nuo šiol ir rašyk.lt turi savo vartotojų blogą. Jį rasite adresu: http://rasykas.blogspot.com/
Tiesą pasakius, įdomi kompanija ten susirinko. Tikiuosi, kad plepūs ir turintys ką pasakyti rašyke, bloge autoriai nenutils. Lauksime skandalingų postų ir didelių diskusijų.
Beje, ten atpažinsite vieną kitą autorių ir iš pirmojo pertraukos blogo. Man, asmeniškai, tikrai džiugu, kad net ir po tokios to blogo baigties, yra entuziazmo daryti ką nors panašaus. Palinkėsiu tik, kad panašiai viskas nesibaigtų.

Jau kuris laikas netyla kalbos apie rašyko mirimą, nors, mano nuomone, terminas (mirimas) pasirinktas neteisingai, kadangi svetainės lankomumas šiuo metu yra tikrai ne krintantis ir netgi šiek tiek kylantis. Tad ar teisinga svetainę, į kurią kasdien užsuka apie 7 tūkstančius unikalių vartotojų, vadinti mirštančia?
Nebandau neigti problemos, tačiau noriu pabrėžti, kad tai ne svetainės nykimas, o jos turinio kokybinės vertės mažėjimas. Kad jis vyksta - pastebi dauguma seniau svetainėje registruotų vartotojų. Taip, šiandien kūrinių kokybės lygis yra gerokai mažesnis, nei prieš metus ar du. Jau nekalbu apie komentarų lygį, kompetetingų vertintojų skaičių, kurie yra beveik kritiški.
Rašykas po truputį tampa tuo, kuo, tiesa pasakius, ir turėjo anksčiau ar vėliau tapti - nesuvaldomu grafomanijos srautu. Sakau - turėjo, nenorėdama pasakyti, kad toks buvo svetainės tikslas, o norėdama pasakyti, kad tokį variantą buvo lengva numatyti.
Savaime aišku, kad svetainės administracija norėtų, kad kokybė svetainėje lenktų kiekybę. Tai būtų lengva padaryti, premoderuojant, griežtai atrenkant į svetainę patenkančius kūrinius, tačiau šis principas prasilenktų su pačia svetainės esme - vieta kiekvieno kūrybai. Tad paprasčiausiais sprendimas čia netinka, o kito, garantuojančio kokybės pakilimą, aš nežinau.
Aš nežinau, ką daryti, kad svetainė pritrauktų gerai rašančius kūrėjus ir kompetetingus kritikus. Kad tie pritrauktieji ne tik apsižvalgytų ir netrukus dingtų, bet dar ir norėtų nors kiek pasidalinti savo išmintimi ir pasikuisti po mūsų lobyną, pavyzdžiu ir komentarais rodyti, kas yra gera kūryba. Nežinau, ką daryti, kad rašykas pradėtų vėl kilti, o ne toliau kristų į vis žemesnį kokybinį lygmenį.
Gal jūs žinote?

Iš kitos pusės, kyla klausimas, ar rašykui tikrai būtina kokybė? 7 tūkstančiai vartotojų kasdien rodo, kad tokia, kokia yra dabar, svetainė irgi reikalinga. Savaime suprantama, kad daug lengviau tiesiog nusimesti pretenziją į kokybę ir tobulėjimą ir padaryti svetainę kiek įmanoma patogesnę visiems tiems, kurie tiesiog nori publikuoti savo tekstus ir neturi jokių tikslų pasiekti daugiau. Kitaip tariant, pritaikyti svetainę masiniam vartotojui, pamiršus bet kokias pretenzijas į literatūrą. Garantuotai tai sutaupytų man daug galvos skausmo, kitiems - laiko, aiškiai apibrėžtų svetainės tikslus ir garantuotų jos sėkmingą tolesnį gyvenimą dar daug metų. Tačiau ar mes to norime? Aš - nelabai.

Bet kuriuo atveju, rašykas nemiršta. Tačiau jis keičiasi ir dabar reikia nuspręsti, ar paliksime jį keistis ta linkme, kuria jis judėjo iki šiol, ar, visgi, bandysime ištraukti jį iš nekokybės liūno. Būčiau už antrąjį variantą, bet viena to nepadarysiu, jau vien todėl, kad nežinau, kaip tai daryti. Tad kviečiu prisijungti prie rašyko gelbėjimo armijos. Nuomonių ir pasiūlymų laukiu komentaruose.