Išties apleidau blog’ą… galėčiau imti vardinti visas objektyvias ir subjektyvias priežastis, bet juk niekam tai neįdomu Todėl tiesiog skubu taisytis, juolab, kad pakalbėti tikrai yra apie ką. Lenktynės prasidėjo (jau ne tik prasidėjo, bet ir pirmas etapas įpusėjo). Šiuo metu dirba komisija - komentuoja ir vertina pirmojo maratono etapo tekstus. Iš 10 komisijos narių 4 užbaigė vertinimus. Šie vertintojai jau išskyrė lyderius, kuriais tapo autoriai, publikavę šiuos tekstus: “Praamžis” (64,5 balai), “Gyvenimas ant stogo arba gyvenimas su trupančiu stogeliu” (62,1 balai). Kiti autoriai kol kas atsilieka 10 ir daugiau balų. Galutiniai pirmojo etapo rezultatai bus suvesti, ir nugalėtojas paskelbtas šį šeštadienį. Taip pat šeštadienį prasidės antrasis etapas, kuriame “lengvąją” poetinę atletiką pakeis “sunkioji” proza, o po to…

… o vakar Moriso Bežaro „Le Presbytere“ atvėrė Siemens arenos čakras darsyk leisdama pamatyti savo vidų scenoje. Žmonijos ir žmogaus vidų. Ir grimasas, kurios iš netyčinių virsta kasdienėmis. Grimą, kuris priauga prie veido, ir jokie valikliai nebegali jo nuimti. Ir lenktynes, kuriose mėginame pralenkti ne tik kitus, bet ir save… deja, finiše dažnai sulaukiame visai ne to, ko tikėjomės. Laimi ne visada tie, kurie laimi. Ir apie minią, ir vienišumą. Ir … tai tik kelios temos. Kiekvienas scenos metaforas spręs savaip. Tuo spektaklis ir genialus.

Taigi, grįžtant prie „Kūrybinių lenktynių“ – rezultato siekiamybė nėra pats geriausias tikslas. Mėgaukitės procesu. Nes procesas yra kūryba, kuri suteikia prasmę visai žmonijos egzistencijai. Procesas valdo, ne rezultatas.