Viena poezijos knygų skirta vaikams. Jos pavadinimas, tiesa, nelabai atspindi turinį - „Šauni kompanija“ lyg ir žada, kad knygoje atrasime visą krūvą draugų, tačiau apie juos kalbama tik prabėgom - tai katinėlis, tai ožiukai, tai debesėlis. Kaip tokiam pavadinimui ir kaip smagiai vaikiškai knygai tekstai yra per ramūs, jiems trūksta žaismingumo. Autorė piešia vaikui pasaulį, tačiau man jame pritrūksta spalvų, vaikams būdingo ryškumo. Taip pat man pritrūko pamokymo, moralų - kažką panašaus atradau tik vienam kitam tekste. O juk pamokymas - turbūt pagrindinis vaikiškos literatūros tikslas.
Atskirai paėmus vieną kitą tekstą - jie tikrai žavūs, puikūs ir vaikams garantuotai patiks, tačiau skaitant jų daugiau - suvienodėja, tampa beskoniais, bekvapiais. Neatradau nieko, kas skirtų šiuos tekstus iš visų kitų vaikiškų tekstų - jokių įdomesnių temų, jokių smagesnių veikėjų. Taip pat nėra nieko, kas sietų juos į vieną knygą.
Dar prikibčiau prie tekstų formos - ji toli gražu nėra tobula, o mano nuomone, vaikiškam eileraščiui jos reikia dargi tobulesnės, nei suaugusiam. Vaikiškas tekstas turi skambėti lengvai, tiksliai ir nepriekaištingai.
Prirašiau taip, kad atrodo, jog viskas labai blogai - anaiptol. Eilėraščiai tikrai neblogi, tik į vieną knygą jie dar nesusiklijavę ir kai daug sudedi į vieną vietą, pernelyg supanašėja. Vis tiek gražiai iliustruotą, manau, nupirktų ne viena mamytė.