Jos vyko. Ir džiaugiuosi dėl to. Tačiau pavykusiomis jas pavadinti galėtų tik labai jau didelis entuziastas. Žmonių nebuvo, skaitovų nebuvo, nieko įdomaus nebuvo.
Kas kaltas? Pirmiausia - aš, nesugebėjusi visko padaryti taip, kad būtų gerai (Kitus kritikuodama visada sakau, kad vien pastangų neužtenka. Šiuo atveju tokia kritika labai tinka man pačiai). Problema ta, kad nežinau, ko reikia, kad žmonės ateitų, būtų, dalyvautų. Nemokamo alaus? - toks pasiūlymas nuskambėjo po renginio, aptarinėjant priežastis ir pasekmes.
Kas dar kaltas? Kaziukas, oras, rašykas, abejingumas - kaltų ieškot (ir atrast) galima visada. Tačiau ar jų reikia ieškoti? Aš manau, kad reikėtų ieškoti sprendimo. Ką daryti, kad kitos Paraštės nebūtų tokios? Nedaryt jų iš viso? - dar vienas siūlytas variantas.
Bet kuriuo atveju, labai dėkoju visiems, kurie stengėsi, kad šios Paraštės vyktų ir pavyktų: rivai, viktei, stankui, daliai, vygandui, vyteniui, virgai, kitiems skaičiusiems ar tiesiog padėjusiems. Taip pat visiems žiūrėjusiems. Jūsų buvo, net jeigu ir mažiau, nei paprastai.