Šį kartą - jokių dvikovų, jokių konkursų. Šiandien man norisi pakalbėti apie šių svetainių tarpusavio ryšius. Ką tik pasiskaičiau apie keleto moksleivių iš pertrauka.lt deklaruojamą neapykantą svetainei rašyk.lt. Jie - už jokių ryšių tarp svetainių nebuvimą. Nenoriu spėlioti apie priežastis, sukėlusias šią neapykantą, tačiau neigti jų ryšį ir kartu pasakyti NE visai naudai, kurią gautų kiekviena svetainė iš tarpusavio bendravimo, man atrodo kvaila. O gal tiesiog paaugliška. Nieko nepadarysi.
Pati ilgą laiką beveik nesidomėjau pertrauka. Nuo pat jos įkūrimo iki įvykusios svetainių Dvikovos daugiausia apie ją sužinodavau iš Pertrauk blogo. Netgi ir per dvikovą pačia svetaine nesidomėjau. Paskui mane pakvietė dalyvauti Kūrybinių lenktynių komisijoje ir aš nėriau į pertraukos vandenis. Dabar jau galiu pasakyti, ką man, rašykei, davė pertrauka. Daug kas pasakytų, kad vilnelė suminkštėjo pertraukoj. Taip, negali nesuminkštėti, kai tau prieš akis šviečia 12 m., 13m. - autorių amžius. Aš išmokau aiškinti, pamokyti, patarti - to rašyke beveik nedarydavau. O pedagogiškumas ir atlaidumas daugeliui rašykų nepakenktų. Gal net paskatintų dažniau paaiškint pradedančiajam, už ką jis gauna kuolą.
Pasvarstykim, ką gali rašykas (tokiu vadinu ne žalią naujoką, o kažko jau pasiekusį rašyk.lt narį) duot pertraukos nariams? Aš manau, pirmiausia elementarų suvokimą, kaip nerašyti. Kaip rašyti - negali išmokyti niekas, bet kaip nerašyti, rašyk.lt vartotojai žino labai gerai. O žinojimas, ko rašyti negalima - pirmas žingsnis į gerą kūrybą. Antra - įvairesnių nuomonių, naujų vėjų, įvairovės. Pertrauka šiuo metu yra gana uždara erdvė ir tik svečiai vis įpučia tikrai naujo vėjo. Virti savose sultyse - niekad nebuvo teisingas sprendimas. O galiausiai, žinoma, rašykas gali suteikti daug patirties. Kitokios, nei pertrauka.
Moksleiviai bijo, kad rašykų indėlis privers juos suvienodėti ir visiems rašyti taip pat. Man visada buvo neaiškus tas mitas - kad visi rašykai rašo vienodai. Taip, kai kurie rašo panašiai, bet gi ne visas rašykas. Paaiškinkit man, kas yra “rašykiškas” stilius, parodykit man bent 10 taip rašančių ir bent pirmą lygį turinčių autorių. Tada gal ir patikėsiu tendencijomis (nors lygį turinčių vartotojų rašyke susidarys apie tūkstantį). Dabar netikiu.
Taigi, nematau, kodėl būtų galima teigti, kad svetainių tarpusavio bendravimas yra žalingas. Gal kartais niekam nereikalingas, bet tikrai ne žalingas. Kartu jis atveria galimybę įvairiems bendriems projektams. Bet kurio atveju - tai vienos organizacijos projektai, todėl mes visi esame vienaip ar kitaip susiję. Kam neigti ryšį, kuris yra pernelyg akivaizdus?
Pabuvusi pertraukoje dar labiau palaikyčiau visus bendrus projektus. Tačiau ar norės to moksleiviai?
- kitoks blogas
- kitoks ir kūrybingas
|
Lap
22
|
|
ačiū, Rūta 
ok, Vil, kurią nors savaitgalio dieną pašvęsiu tam reikalui - perskaitysiu visus dienos tekstus ir surašysiu ataskaitą apie svetainės tekstų autentikos būklę - tik dėl Tavęs, žinok :)*
kaip gi jau ta sistema taip iškreipta? 
penketų tai per daug - sutinku, bet ką jau padarysi, atlaidžių žmonių prisirinko
taip, kriterijai keičiasi, bet ne todėl, kad jie kur nors krypsta - tiesiog keičiasi žmonės, kurie vertina. ateina kiti vertintojai su kitokiu skoniu, kita nuomone - nemanau, kad tai yra iškrypimas ar didelė problema. rašyke visada kūrinio įvertinimas priklausydavo nuo vertintojų, ir dabar taip yra, nieko naujo.
o dėl vienodėjimo, jau rašiau - pavyzdžiais man, prašom, pavyzdžiais. aš tikiu faktais, o ne teorijomis.
Dabartinė rašyko vertinimo sistema yra taip iškreipta, kad jau geriau jau Pertraukos “galvelių glostymas”… kita vertus, netaip labai jos ir glostomos.
Vienodėjimas atsiranda tada kai prasideda mėgžiojimas, kopijavimas, plagijavimas. Rašyke to taip tiršta, kad, matyt, jau ir sunkiai matoma
Simuliakras yra rašykas. Autentika tapo be galo reta. Ir, svarbiausia, nesaugoma ji. Įrašytumėt į kokią Raudonąją knygą… o idėja! Rašyko “Raudonoji knyga” - sudėkite autentiškus tekstus, kurių dar retsykiais įmetama. Gal neprireiks ir Masonų ložės 
:DD
we all gonna become nerdzz
nemanau, kad rasykai jus visus suvienodintu, manes bent jau nesuvienodino.
o vat budami uzdaroje bendruomeneje, tai tikrai suvienodesit ir galiausiai, net ir noredami toliau publikuoti savo kuryba nesuprasit, kodel jinai taip zemai vertinama, o tuo labiau trinama.
juk vilnele pati minejo, kad jus vertina atsainiau, o tai reiskia, kad vertina ne kaip kazkoki rasytoja, o kaip jaunut jaunuteli moksleivi. o net teorines kazkokios zinios nepades tobuleti, nes tam reikia praktikos, o praktika tuoj vietoj, kur tu ir mokaisi neatliekama.
o kodėl neapykanta? nemanau.
bent iš mano pusės tai nieko panašaus, niekada net nepykau ant rašyko. ir bendradarbiaut reikia, bet ne tokiu mastu, kuris suvienodintų. pertraukoje yra daugiau galimybių tobulinti viską, visą sistemą galbūt. tai ir reikia daryt.
arba nereikia. koks čia skirtumas