Taip, vėloka kalbėti apie naujus metus - šventės baigėsi daugiau nei prieš savaitę. Tačiau kurybingas.lt tik dabar baigia iš jų išsipagirioti ir tik dabar, pagaliau, susiima, kad prabiltų į tave, maloningasis skaitytojau.
Nekalbėsiu apie tai, kaip gyvenome praėjusius metus - pakalbėsiu apie tai, kaip gyvensime ir ką aš (beveik asmeniškai) planuoju kitiems metams.

Pirmiausia, žinoma, reikia užbaigti visus nebaigtus praėjusių metų darbus. Taigi, pirmasis darbas turėtų būti knygos leidyba. Laimėjusi knyga apie Kaliningradą ilgai laukė savo eilės. Tikiuosi, kuo greičiau užbaigsime visus darbus su ja ir pavasarį jau pamatysime ją knygynuose.
Kitas darbas, apie kurį jau reikėtų pradėti galvoti - „Paraštės Metai“, kurios visus pakvies susirinkti kovo pradžioje. Pats metas pradėti galvoti, kuo nustebinsime žiūrovus ir dalyvius šiais metais.
Panašiu metu tikiuosi pakviesti prozininkus į mūšį. Tegu galanda plunksnas mūsų sunkiasvoriai. Tiesa, kartais truputį abejoju dėl to - pasižvalgius po tą skyrelį, man kartais atrodo, kad prozininkai beveik išnykę iš rašyko. Kas žino - gal mūšiui sugrįš?
Toliau - nauji projektai. Jei viskas eisis, kaip planuota - galbūt „Kitoks varniukas“ turės dar vieną projektą internete. Kokį - pasakysiu, kai žinosiu, kad jis tikrai bus.
Dar jaučiu brestančią lygių revoliuciją. Ar tik ne šiemet… Dėkui vienam pokalbiui - jau beveik turiu konsepciją, kaip viskas turėtų atrodyti. Kai sugeneruosiu ją iki galo - tada ir žiūrėsim, bus revoliucija, ar nebus.
Paskui - paskui vasara, „Paraštės Garsiai“ ir kiti dalykai. Per toli, kad planuočiau. Bet planuoju, gal ne rudenį ar šiuos metus - tiesiog planuoju tolimąjį „kadanors“.
Atidėtuose planuose - norėčiau atgaivinti skaitytojų klubą, kuris, dėl mano aplaidumo, teturėjo vieną susitikimą.
Svajonėse - dar keletas projektų. Vienas iš jų žada daugiau seminarų ir susitikimų, kitas - menų sintezę, trečias - dar vieną didelį internetinį projektą. Tiesa, nei vienas iš jų neapgalvotas, nesuplanuotas, nefinansuotas, kai kurie - net neužrašyti. Bet kas žino - gal vienądien, šiais ar kitais metais.

Šį kartą - jokių dvikovų, jokių konkursų. Šiandien man norisi pakalbėti apie šių svetainių tarpusavio ryšius. Ką tik pasiskaičiau apie keleto moksleivių iš pertrauka.lt deklaruojamą neapykantą svetainei rašyk.lt. Jie - už jokių ryšių tarp svetainių nebuvimą. Nenoriu spėlioti apie priežastis, sukėlusias šią neapykantą, tačiau neigti jų ryšį ir kartu pasakyti NE visai naudai, kurią gautų kiekviena svetainė iš tarpusavio bendravimo, man atrodo kvaila. O gal tiesiog paaugliška. Nieko nepadarysi.
Pati ilgą laiką beveik nesidomėjau pertrauka. Nuo pat jos įkūrimo iki įvykusios svetainių Dvikovos daugiausia apie ją sužinodavau iš Pertrauk blogo. Netgi ir per dvikovą pačia svetaine nesidomėjau. Paskui mane pakvietė dalyvauti Kūrybinių lenktynių komisijoje ir aš nėriau į pertraukos vandenis. Dabar jau galiu pasakyti, ką man, rašykei, davė pertrauka. Daug kas pasakytų, kad vilnelė suminkštėjo pertraukoj. Taip, negali nesuminkštėti, kai tau prieš akis šviečia 12 m., 13m. - autorių amžius. Aš išmokau aiškinti, pamokyti, patarti - to rašyke beveik nedarydavau. O pedagogiškumas ir atlaidumas daugeliui rašykų nepakenktų. Gal net paskatintų dažniau paaiškint pradedančiajam, už ką jis gauna kuolą.
Pasvarstykim, ką gali rašykas (tokiu vadinu ne žalią naujoką, o kažko jau pasiekusį rašyk.lt narį) duot pertraukos nariams? Aš manau, pirmiausia elementarų suvokimą, kaip nerašyti. Kaip rašyti - negali išmokyti niekas, bet kaip nerašyti, rašyk.lt vartotojai žino labai gerai. O žinojimas, ko rašyti negalima - pirmas žingsnis į gerą kūrybą. Antra - įvairesnių nuomonių, naujų vėjų, įvairovės. Pertrauka šiuo metu yra gana uždara erdvė ir tik svečiai vis įpučia tikrai naujo vėjo. Virti savose sultyse - niekad nebuvo teisingas sprendimas. O galiausiai, žinoma, rašykas gali suteikti daug patirties. Kitokios, nei pertrauka.
Moksleiviai bijo, kad rašykų indėlis privers juos suvienodėti ir visiems rašyti taip pat. Man visada buvo neaiškus tas mitas - kad visi rašykai rašo vienodai. Taip, kai kurie rašo panašiai, bet gi ne visas rašykas. Paaiškinkit man, kas yra “rašykiškas” stilius, parodykit man bent 10 taip rašančių ir bent pirmą lygį turinčių autorių. Tada gal ir patikėsiu tendencijomis (nors lygį turinčių vartotojų rašyke susidarys apie tūkstantį). Dabar netikiu.
Taigi, nematau, kodėl būtų galima teigti, kad svetainių tarpusavio bendravimas yra žalingas. Gal kartais niekam nereikalingas, bet tikrai ne žalingas. Kartu jis atveria galimybę įvairiems bendriems projektams. Bet kurio atveju - tai vienos organizacijos projektai, todėl mes visi esame vienaip ar kitaip susiję. Kam neigti ryšį, kuris yra pernelyg akivaizdus?
Pabuvusi pertraukoje dar labiau palaikyčiau visus bendrus projektus. Tačiau ar norės to moksleiviai?

Pažiūrėjus į blogą, atrodo, kad aprimo mūsų projektai ir niekas niekur nevyksta. Todėl nusprendžiau užpildyti pauzę ir aprašyti visokius mažus dalykėlius iš projektų gyvenimo.
Pertrauka.lt - ne mano daržas, tačiau vis tiek paminėsiu, kad ten šią savaitę svečiuojasi Arūnas Spraunius. Ši svečių tradicija - kas kuris laikas, pertrauką vis aplanko profesionalūs rašytojai ir dalinasi savo išmintimi su svetainės vartotojais - man yra labai graži ir, manau, naudinga moksleiviams, dalyvaujantiems pertraukos gyvenime. Kas nenorėtų pasisemti rašymo meno išminties iš šio dalyko specialistų?
Rašyk.lt gyvenime nieko labai naujo. Baigėsi antras terminas, skirtas Muzikinei dramai, tačiau geros dramos taip ir neatsirado scenarijų skyrelyje. Gaila. Prizą pasiliksiu sau.
Artėja Skaitykai, tačiau jau supratau, kad susitikimo data pasirinkta nelabai teisinga - tą savaitgalį kaip niekad daug visko visur vyksta. Vis tiek tikiuosi, kad pirmasis susitikimas įvyks. Ir kad jame dalyvausiu ne tik aš, o ir dar koks nors skaitytojas…
Pradėti pasiruošimai Paraštėms Garsiai. Nors dar niekas neaišku, bet tikiuosi, kad renginys bus labai įdomus, nes dirba prie jo daug kūrybingų galvų.
Bendraujame su projektu „Haiku Vilniuj“. Galbūt sugalvosime kokį nors bendrą veiksmą. Tai gražus projektas. Kažką panašaus kažkada norėjome padaryti ir mes.
Ir, žinoma, kaip visada rašom naujus projektus, dirbam kasdieninius darbus ir generuojam naujas idėjas.
Tiek to veiksmo projektuose. Artėja ruduo, grybų ir poezijos metas

Dėdė Semas čia ne šiaip sau - jau tapęs bene žinomiausiu naujokų verbavimo į armiją simboliu, tą pačią funkciją atlieka ir čia. Jis sako „I want You for U.S. army“, o aš sakau - mes norim, kad tu prisijungtum. Mes, VO „Kitoks varniukas“, ieškome naujų narių. Tuoj papasakosiu, kas kur ir kodėl.
Ko mes ieškome?
Žmonių, kurie norėtų dirbti su projektais, t.y. juos rašyti, kordinuoti, vykdyti, organizuotų renginius ar padėtų juos organizuoti, turėtų idėjų, susijusių su kultūriniu gyvenimu arba su kūryba, ypač tekstine, bet ne vien tekstine ir norėtų tas idėjas įgyvendint, domėtųsi mūsų vykdomais projektais, veikla ir norėtų joje dalyvauti. Mums visai nesvarbi patirtis, amžius ir talentai - mums svarbu noras aktyviai dalyvauti veikloje.
Ką mes galime pasiūlyti?
Galimybę išmokti, pabandyti dirbti su projektais, sužinoti apie renginių organizavimą, galimybę dalyvauti projektų konkursuose ir, jį laimėjus, įgyvendinti savo idėjas, galimybę sužinoti, apie tai, kaip veikia organizacija, kaip veikia mūsų vykdomi projektai, galimybę susipažinti su mumis, dirbti su mumis ir draugauti su mumis.
Ką veiksime kartu?
Pradėsime nuo renginio „Paraštės Garsiai“ organizavimo, bet tuo pačiu metu ruošime bent du projektus projektų konkursui, taigi, galėsite pabandyti įvairias sritis. Kas toliau - priklausys nuo projektų likimo ir jūsų bei mūsų idėjų. Ką veikti tikrai bus.
Kaip vyks atranka?
Atrankos nebus - viską pamatysime, kai pradėsime dirbti kartu. Turime tik vieną reikalavimą savo organizacijos nariams - dalyvauti.
Kas dar?
Miestas: organizacija yra vilnietiška ir mes daugiausia dirbame Vilniuje, taigi iki galo mūsų veikloje galės dalyvauti tik vilniečiai. Tačiau neatsisakome galimybės vykdyti projektus ir kitose Lietuvos vietose. Tiesa, kartais kyla problemų dėl finansavimo - kai kurie fondai remia tik atitinkamo regiono organizacijas. Vis tik, jei esi iš kito miesto, bet mūsų veikla tave domina - keliai nėra užverti. Didžioji dalis veiklos vykdoma virtualiai, taigi ir virtualiai gali joje dalyvauti.
Tai kur kreiptis?
Į mane. Tiksliau: vilija@kitoks.lt. Parašykite ir aptarsime kas, kur ir kaip.

Nežinau, ar toks tortas tikrai bus, bet mes jo nusipelnėme - šiandien „Kitokiam varniukui“ sueina 4 metukai. Gaila, kad negalime jūsų visų pakviesti į didelę puotą - per maža dar varna esame dideliems gimtadieniams, tačiau dovanas vis tiek priimame.
Man, asmeniškai, keistoka matyti tokį mažą žvakučių skaičių - atrodo, kad Varniukas gyvuoja jau nuo senų senovės. Juk tiek visko padaryta - veikia bent 3 kūrybinės svetainės, organizuojami kasmetiniai renginiai, leidžiamos knygos ir vykdomi visokie kitokie projektai. Daug nuopelnų, kaip keturmečiui.
Nors, tiesą pasakius, viskas prasidėjo jau tada, kai apie Varniuką dar niekas nė negalvojo. Kadaise buvo tokia svetainė www.kitoks.lt (ten dabar gyvena informacinis organizacijos puslapis), ir jos „dukterinė“ svetainė rasyk.kitoks.lt - kartu su kitokiais įdomiais, bet iki šių dienų neišgyvenusiais projektais. Paskui viskas augo augo ir augo tiek, kad prisireikė Varniuko. To, kuris net neturėjo vadintis varniuku. Ir rašyk.lt augo, kol tapo tokia didelė, kad prisireikė jos „vaikučių“ - pertraukos ir pishitevse. Ir vis dar auga - kas ten žino, ko sulauksime kitamet.
Bet kitamet prasidės nuo rytojaus, o šiandien mes švenčiame. Keturi metai… Dar du ir eisime į mokyklą.