Dažnai išgirstu pasakymą „rašykas serga“. Kai kas jau ir antkapius stato. Taip, aš žinau, kad jis keičiasi, ir kad išgyvena tam tikras bendruomenės krizes, kurias išyvena kiekviena bendruomenė. Taip, aš žinau, kad jis netoks, koks buvo kadaise. Bet parodykite man benduomenę, sambūrį, organizaciją, kurios senbūviai nesakytų, kad jų laikais viskas buvo kitaip. Buvo geriau, gyviau, įdomiau, prasmingiau. Mano mokykloje taip buvo, mano teatro studijoj taip buvo, taip yra ir rašyke.
Vienas pažįstamas šiam procesui buvo sugalvojęs labai gerą palyginimą - degtukas. Degtukas prasideda nuo galvutės. Ten karščiausia liepsna, ten didžiausia liepsna. Paskui - liepsna vienodėja, kaip ir pats degtukas. o toliau liepsna turi keletą pasirinkimų - užgesti, uždegti naują degtuką, uždegti laužą, uždegti žvakę. Rašykas savo galvutę jau sudegino, tačiau kas dega dabar - sunku pasakyti. Kai kas pasakytų, kad gęsta jau, tačiau aš nesutikčiau.
Sako man, kad kritikos rašyke nebėra. Kad vertinimai išsigimsta. 2004 metais, pavasarį mano pirmąjį kūrinį iškuolino su pora nieko nepasakančių komentarų. visi pirmieji kūriniai buvo komentuojami lygiai taip, kaip yra dabar komentuojami - gaudavau keletą “gražu” iš nulinukų ir keletą kuolų iš aukštalygių. kartais negaudavau nei vieno komentaro. Taip, lengviau buvo gauti aukštus balus, bet nemanau, kad griežtumas svetainei kenkia. Tačiau kritika, apie kuria kalbama, turbūt mirė iki 2004-ųjų, nes tikrai negavau jos nė trupučio daugiau, nei gauna dabar ateinantys.
Sutinku, kad aukštalygininkai visai nebeaktyvūs, miegantys. Tai problema, bet ir mano teatro studijoje seniokai nebeaktyvūs. Žmonės randa kitų užsiėmimų, ta pati erdvė jiems atsibosta, kai jie nebegauna nieko naujo iš jos. Na taip, ryškių asmenybių nebedaug belikę rašyke - tačiau bet kokios bendruomenės gyvavimo pradžioje visuomet būna daugiau asmenybių, nes kuo toliau, tuo ryškesniu reikia būti, kad išsiskirtum. Išsiskiriančių yra ir dabar, tačiau priėmimas į penktą lygį ganėtinai sugriežtėjo. tokia mergaitė, kaip aš buvau, kai man suteikė lygį, dabar jo tikrai negautų. Dabar iš žmonių reikalaujama daugiau, todėl ir atrodo, kad jų sumažėjo.
Sutinku, kad kūrybos lygis per pastaruosius metus smuko. Bet jam dar labai toli iki to, nuo ko pradėjo rašykas. Vienu metu, kai rašykas sulaukė dėmesio iš profesionalų, tas lygis buvo gerokai šoktelėjęs į viršų. O dabar tiesiog grįžo į tą lygį, kokį gali pasiūlyti paprasti eiliniai žmonės, mėgstantys kurti savo malonumui. Taip, eilinio rašyko vartotojo kūryba yra verta daugmaž 2 balų. Bet ar mes turime kratytis tų, kurie sudaro visą rašyko kūną tam, kad pataikautume galvai? Nemanau.
Nežinau, kokių dar ligos simptomų žmonės randa. Tad nebekomentuosiu, bet mielai padiskutuočiau po šiuo įrašu. Dabar tik pasakysiu, kad rašykas ne serga, o auga. Žmonės augdami irgi praranda daug vaikiško žavesio, tačiau dėl to nepradedami vadinti ligoniais.

Išties apleidau blog’ą… galėčiau imti vardinti visas objektyvias ir subjektyvias priežastis, bet juk niekam tai neįdomu Todėl tiesiog skubu taisytis, juolab, kad pakalbėti tikrai yra apie ką. Lenktynės prasidėjo (jau ne tik prasidėjo, bet ir pirmas etapas įpusėjo). Šiuo metu dirba komisija - komentuoja ir vertina pirmojo maratono etapo tekstus. Iš 10 komisijos narių 4 užbaigė vertinimus. Šie vertintojai jau išskyrė lyderius, kuriais tapo autoriai, publikavę šiuos tekstus: “Praamžis” (64,5 balai), “Gyvenimas ant stogo arba gyvenimas su trupančiu stogeliu” (62,1 balai). Kiti autoriai kol kas atsilieka 10 ir daugiau balų. Galutiniai pirmojo etapo rezultatai bus suvesti, ir nugalėtojas paskelbtas šį šeštadienį. Taip pat šeštadienį prasidės antrasis etapas, kuriame “lengvąją” poetinę atletiką pakeis “sunkioji” proza, o po to…

… o vakar Moriso Bežaro „Le Presbytere“ atvėrė Siemens arenos čakras darsyk leisdama pamatyti savo vidų scenoje. Žmonijos ir žmogaus vidų. Ir grimasas, kurios iš netyčinių virsta kasdienėmis. Grimą, kuris priauga prie veido, ir jokie valikliai nebegali jo nuimti. Ir lenktynes, kuriose mėginame pralenkti ne tik kitus, bet ir save… deja, finiše dažnai sulaukiame visai ne to, ko tikėjomės. Laimi ne visada tie, kurie laimi. Ir apie minią, ir vienišumą. Ir … tai tik kelios temos. Kiekvienas scenos metaforas spręs savaip. Tuo spektaklis ir genialus.

Taigi, grįžtant prie „Kūrybinių lenktynių“ – rezultato siekiamybė nėra pats geriausias tikslas. Mėgaukitės procesu. Nes procesas yra kūryba, kuri suteikia prasmę visai žmonijos egzistencijai. Procesas valdo, ne rezultatas.

Šiandien sulaukiau dar vieno siūlymo keisti Šiukšlių dėžės (skyrelio rašyk.lt svetainėje) pavadinimą. Tokių pasiūlymų vis pasitaiko karts nuo karto - žmonėms kažkaip nemalonus tas pavadinimas. Šis pasiūlymas bent jau buvo konstruktyvus - pateiktas ir variantas, kuo keisti: „Lentyna“. Bet man lentyna pernelyg asocijuojasi su knygomis ir visai neturi to Šiukšlių dėžės žavesio. Šiukšlių dėžė man atrodo labai taiklus ir tinkamas pavadinimas. Kai kuriuos gal žeidžia, kai Kūryba (iš didžiosios K) yra metama į šiukšlių dėžę. Kitiems gal nemalonu knistis po šiukšles. Bet pripažinkime - bent pusė svetainėse talpinamų kūrinių turėtų patekti net ne į virtualią, o į visiškai realią šiukšlių dėžę.
O skyrelis Šiukšlių dėžė turi savo koncepciją, savo prasmę ir savo gyventojus. Man jis labiausiai patinka, iš visų svetainės skyrelių. Kaip kažkada pasakė vienas iš svetainės administratorių: „Šiukšlių dėžėje tikresnės eilės“. Taip, jos ten įdomesnės. Ir, aš tikiu, dėl to nemažai kaltas skyrelio pavadinimas. Nes publikuotis Šiukšlių dėžėje ne tas pats, kas Lentynoje. Šiukšlių dėžėj daug smagiau. Ir tikrai nereikia įsižeisti ar jaustis nemaloniai dėl pavadinimo.

Dėdė Semas čia ne šiaip sau - jau tapęs bene žinomiausiu naujokų verbavimo į armiją simboliu, tą pačią funkciją atlieka ir čia. Jis sako „I want You for U.S. army“, o aš sakau - mes norim, kad tu prisijungtum. Mes, VO „Kitoks varniukas“, ieškome naujų narių. Tuoj papasakosiu, kas kur ir kodėl.
Ko mes ieškome?
Žmonių, kurie norėtų dirbti su projektais, t.y. juos rašyti, kordinuoti, vykdyti, organizuotų renginius ar padėtų juos organizuoti, turėtų idėjų, susijusių su kultūriniu gyvenimu arba su kūryba, ypač tekstine, bet ne vien tekstine ir norėtų tas idėjas įgyvendint, domėtųsi mūsų vykdomais projektais, veikla ir norėtų joje dalyvauti. Mums visai nesvarbi patirtis, amžius ir talentai - mums svarbu noras aktyviai dalyvauti veikloje.
Ką mes galime pasiūlyti?
Galimybę išmokti, pabandyti dirbti su projektais, sužinoti apie renginių organizavimą, galimybę dalyvauti projektų konkursuose ir, jį laimėjus, įgyvendinti savo idėjas, galimybę sužinoti, apie tai, kaip veikia organizacija, kaip veikia mūsų vykdomi projektai, galimybę susipažinti su mumis, dirbti su mumis ir draugauti su mumis.
Ką veiksime kartu?
Pradėsime nuo renginio „Paraštės Garsiai“ organizavimo, bet tuo pačiu metu ruošime bent du projektus projektų konkursui, taigi, galėsite pabandyti įvairias sritis. Kas toliau - priklausys nuo projektų likimo ir jūsų bei mūsų idėjų. Ką veikti tikrai bus.
Kaip vyks atranka?
Atrankos nebus - viską pamatysime, kai pradėsime dirbti kartu. Turime tik vieną reikalavimą savo organizacijos nariams - dalyvauti.
Kas dar?
Miestas: organizacija yra vilnietiška ir mes daugiausia dirbame Vilniuje, taigi iki galo mūsų veikloje galės dalyvauti tik vilniečiai. Tačiau neatsisakome galimybės vykdyti projektus ir kitose Lietuvos vietose. Tiesa, kartais kyla problemų dėl finansavimo - kai kurie fondai remia tik atitinkamo regiono organizacijas. Vis tik, jei esi iš kito miesto, bet mūsų veikla tave domina - keliai nėra užverti. Didžioji dalis veiklos vykdoma virtualiai, taigi ir virtualiai gali joje dalyvauti.
Tai kur kreiptis?
Į mane. Tiksliau: vilija@kitoks.lt. Parašykite ir aptarsime kas, kur ir kaip.

rašyk.lt ir V. Krėvės memorialinis muziejus kviečia jaunuosius kūrėjus dalyvauti konkurse, kuris yra projekto „Netrūkstančios gijos“ dalis.

Projekto tikslas – užmegzti kūrybinį dialogą tarp šiuolaikinių menininkų ir klasikinės lietuvių literatūros autorių.

Jeigu Jūsų kūryboje esama Rytų filosofijos, Lietuvos istorijos, tautosakos elementų, Lietuvos kaimo vaizdų, jei jūsų kūryboje esama įdomaus santykio su klasikiniu menu, siųskite savo kūrinius iki š.m. balandžio 25 dienos el. paštu: gintare.prusaite@gmail.com

Jei tai poezija, laukiame ne daugiau 5 kūrinių, jei tai proza ar dramos kūrinys, jūsų kūryba turi užimti nedaugiau kaip 2 A4 formato puslapius. Atrinktų kūrinių autorius kviesime skaityti savo kūrybą renginyje, kuris vyks gegužės 4 dieną „Žinijos“ draugijos salėje Vilniaus g. 22, Vilnius.

Laukiame Jūsų kūrybos! Nepamirškite nurodyti savo vardą, pavardę, slapyvardį, adresą, telefoną.

Smulkesnės informacijos teiraukitės tel. 8~695 19030