Štai ir pradėjom ruoštis Paraštėms. Tiksliau daug priplanavom visko, dabar jau vykdyti reikia pradėti. Jaučiu, iki kovo 1 d. - tą dieną suplanavome renginį, planai sumažės per pusę. Na, bet vis dar tikiuosi, kad mes galime padaryti daugiau, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo. Tam reikia žmonių, tad jei skaito šį blogą kas nors, norintis prisijungti prie organizavimo darbų - labai labai kviečiu parašyti man. vilija@kitoks.lt.
Dar labai kviečiu rašyti man tuos, kurie norsi skaityti savo kūrybą renginio metu. Arba dainuoti. Arba šokti. Arba dar ką nors veikti - viskam atrasime vietos. Jei tik turit kuo su mumis pasidalinti - būtinai rašykit.

Kovas - svetainės gimimo mėnuo, tad kiekvieną kovą atšvenčiame su Paraštėmis Metai. Šiemetinės Paraštės jau ne už kalnų - beliko mėnuo su trupučiu, o nieko dar nepadaryta. Taigi, pats laikas imtis renginio, nes dar netyčia pavėluosime…
Todėl kviečiu visus, norinčius prisijungti prie renginio organizacinio komiteto susitikti ateinantį trečiadienį ir pasidalinti įdėjomis bei artimiausiais darbais. Tad jei nori prisidėti, jei nori išbandyti save tokioje veikloje, ar jei žinai, kad be tavęs mes viską sugadinsime - rašyk man, vilija@kitoks.lt ir informuosiu, kas, kur kada.
Tuo tarpu visi tinginiai, nenorintys nei imtis darbų, nei susitikti, bet turintys, ką pasiūlyti, kviečiami savo idėjas surašyti į komentarus. Labai laukiu.

Taip, vėloka kalbėti apie naujus metus - šventės baigėsi daugiau nei prieš savaitę. Tačiau kurybingas.lt tik dabar baigia iš jų išsipagirioti ir tik dabar, pagaliau, susiima, kad prabiltų į tave, maloningasis skaitytojau.
Nekalbėsiu apie tai, kaip gyvenome praėjusius metus - pakalbėsiu apie tai, kaip gyvensime ir ką aš (beveik asmeniškai) planuoju kitiems metams.

Pirmiausia, žinoma, reikia užbaigti visus nebaigtus praėjusių metų darbus. Taigi, pirmasis darbas turėtų būti knygos leidyba. Laimėjusi knyga apie Kaliningradą ilgai laukė savo eilės. Tikiuosi, kuo greičiau užbaigsime visus darbus su ja ir pavasarį jau pamatysime ją knygynuose.
Kitas darbas, apie kurį jau reikėtų pradėti galvoti - „Paraštės Metai“, kurios visus pakvies susirinkti kovo pradžioje. Pats metas pradėti galvoti, kuo nustebinsime žiūrovus ir dalyvius šiais metais.
Panašiu metu tikiuosi pakviesti prozininkus į mūšį. Tegu galanda plunksnas mūsų sunkiasvoriai. Tiesa, kartais truputį abejoju dėl to - pasižvalgius po tą skyrelį, man kartais atrodo, kad prozininkai beveik išnykę iš rašyko. Kas žino - gal mūšiui sugrįš?
Toliau - nauji projektai. Jei viskas eisis, kaip planuota - galbūt „Kitoks varniukas“ turės dar vieną projektą internete. Kokį - pasakysiu, kai žinosiu, kad jis tikrai bus.
Dar jaučiu brestančią lygių revoliuciją. Ar tik ne šiemet… Dėkui vienam pokalbiui - jau beveik turiu konsepciją, kaip viskas turėtų atrodyti. Kai sugeneruosiu ją iki galo - tada ir žiūrėsim, bus revoliucija, ar nebus.
Paskui - paskui vasara, „Paraštės Garsiai“ ir kiti dalykai. Per toli, kad planuočiau. Bet planuoju, gal ne rudenį ar šiuos metus - tiesiog planuoju tolimąjį „kadanors“.
Atidėtuose planuose - norėčiau atgaivinti skaitytojų klubą, kuris, dėl mano aplaidumo, teturėjo vieną susitikimą.
Svajonėse - dar keletas projektų. Vienas iš jų žada daugiau seminarų ir susitikimų, kitas - menų sintezę, trečias - dar vieną didelį internetinį projektą. Tiesa, nei vienas iš jų neapgalvotas, nesuplanuotas, nefinansuotas, kai kurie - net neužrašyti. Bet kas žino - gal vienądien, šiais ar kitais metais.

Vakar įvyko trečiosios „Paraštės Garsiai“. Šiandien pamėginsiu jas apibendrinti. Žinoma, tai geriausiai padarytų žiūrovas, o ne aš, suinteresuotas asmuo ir dar visą renginį stebėjęs iš šono, ne iš žiūrovų salės. Tik tokio po ranka neturiu.
Mane tikrai nustebino stiprūs skaitovai. Tikrai dauguma buvo gerai pasiruošę skaitymams, apgalvoję, kaip panaudoti judesius, tad pasirodymai buvo gyvi ir įdomūs. Tad tikrai labai daug lėmė tekstai - antrąjį etapą pasiekė stipriausi autoriai, jie visi būtų verti nugalėtojo vardo, deja, juo gali tapti tik vienas. Tad ir tapo Mykolas - laimėjęs vienu tašku. Dėl jo pasirodymo sutarė ir komisija, ir publika - Mykolas pasiėmė ir publikos numylėtionio titulą. Sveikinimai. O dalyviams - dėkui.
Visai neblogai pavyko mini mūšis - laimėjo tikrai to vertas tekstas. Tik dalyvių buvo mažoka, bet aš puikiai suprantu, kad parašyti tekstą per 10-20 minučių yra nelengva. Bet įdomu. Ačiū dalyvavusiems.
Gaila, buvo šiek tiek nesklandumų su techinka - muzikos turėjo būti daugiau. Turėjo dar ir vienas toks šokis būti, bet taip pat atšauktas, dėl techninių nesklandumų (Violei ačiū už neįvykusį šokį :). Ačiū tiems, kas nepaisant visų problemų, grojo ir dainavo, grupei “Kreiva erdvė” už drąsą, grupei “Parkelis” už smagią nuotaiką, Eglei - už vieną, bet nepaprastai gražią dainą.
Labai ačiū komisijai, tiek iš anksto parinktai - už dėmesį mūsų renginiui, tiek gavusiems laiminguosius bilietėlius. Koks įdomus tas atsitiktinumas - iš visų atėjusių, laiminguosius bilietėlius gavo visiems gerai pažįstami ir tikrai kompetetingi žmonės
Labai ačiū visiems žiūrovams, ypač tiems, kurie entuziastingai reagavo į skaitymus. Juk publika šiame renginyje irgi yra dalyvis.
O labiausiai dėkoju tiems, kurie man padėjo visoje žiūrovams nematomoje masėje, pradedant dekoracijų kabinimu ir baigiant dalyvių laiko skaičiavimu: Augiui, Virgai, Renatai, Viktei, Ramunei, Marijai, Vytautui, Donatui, visiems, kurie stumdė fortepioną ir tiems, kurių nepaminėjau, nes užmiršau (sorry).
Man atrodo, kad Paraštės pavyko. Bet mielai išgirsčiau ir kritikos, tad jei jos turite - rėžkite. Ačiū.

Trečiasis autorinio skaitymo turnyras „Paraštės Garsiai“ įvyks jau visai netrukus - už trijų savaičių, rugsėjo 29 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namuose. Dalyviai vėl varžysis tekstais ir pasirodymais, kol bus išrinktas geriausias iš jų, kuris pasiims 400 Lt pagrindinį prizą.
„Paraštės Garsiai“ - tai kitokio, netradicinio poezijos skaitymo renginys, nes šiame renginyje svarbus ne tik tekstas, bet ir sceninis vaizdas. Kiekvienas pasirodymas vertinamas 2 balais - vienu už eilėraščių kokybę, kitu - už pasirodymą. Taigi, laimi ne tas, kuris geriausiai rašo, o tas, kuris dar ir moka pristatyti savo tekstus, pateikti juos įdomiai.
Šis renginys, man asmeniškai, daug įdomesnis už įprastus poezijos skaitymus. Žinoma, tradiciniuose skaitymuose žiūrovas gauna tik žodį - galbūt taip yra geriau, kai priimi poeziją be jokio apvalkalo, kai kalba tik tekstas. Tačiau man įdomesnis yra žodis, kuris jungiamas su vaizdu, ne tik todėl, kad judesiu autorius interpretuoja dar daugiau, nei balsu, bet ir todėl, kad tokiu pasirodymų palydėtas tekstas užsifiksuoja daug ryškiau, daug aiškiau ir daug geriau išlieka. Vaizdas kuria įspūdį, kurio vien garsas dažniausiai nesugeba taip gerai sukurti. Jei palyginti su teatru - tai kaip pjesės skaitymas ir spektaklis - „Paraštėse Garsiai” mes siekiame, kad autoriai kurtų spektaklius.
Tik nereikia suprasti, kad aš tikiuosi iš kiekvieno dalyvio po spektaklį - ne, tiesiog tikiuosi iš jų pasirodymų, teksto interpretacijų. O kad autoriai lengviau išjudėtų, nestovėtų, kaip įbesti, prie mikrofono, šiemet jiems skirta užduotis - panaudoti judesį. Nelengva? Nelabai, tačiau niekas juk 400 Lt už dyką nedalina. Pažiūrėsime, kiek kūrybingi mūsų autoriai…
Daugiau informacijos apie paraštes: http://parastes.kitoks.lt