Liepos 25-26 d. Rumšiškių “Dvaro akademijoje” vyko Pertraukos projekto seminaras “Autentikos svarba literatūroje”. Seminarą bei praktinius užsiėmimus vedė literatūrologė dr. Eugenija Vaitkevičiūtė ir poetas, “Nemuno” vyr. redaktorius Viktoras Rudžianskas.

Ir nors visas renginys truko vieną parą, pasakojimo tiek, kad mėginti sutilpti į vieną įrašą būtų sudėtinga, taigi, šiandien papasakosiu apie pirmąją dieną, kurios “vinimi” buvo “literatūriniai šokiai”. Užduoties idėja kilo po to, kai vienas būsimų renginio dalyvių juokais paklausė, ar bus seminare šokiai :). O kodėl gi ne, pagalvojau, tebūnie šokiai, tik ne šiaip kokie, o literatūriniai

Dabar jau galiu prisipažinti, kad “literatūriniai šokiai” buvo improvizacija ne vien tik dalyviams, bet ir organizatoriams Sumanymas buvo naujas, dar niekada neišbandytas, taigi, rizikavome, nes negalėjome būti tikri, kaip dalyviams pavyks įvykdyti nelengvą užduotį. O užduoties esmė buvo tokia: dalyviai suskirstomi poromis (atsitiktine tvarka). Kiekviena pora gauna 3 min. paklausyti dainos-šokio muzikos. Kiekviena pora (viso devynios) gauna skirtingą “gabalą” (tango, fokstrotas, rumba, bliuzas, hip hopas, rokenrolas, svingas, rokas, sunkusis rokas). Užduotis – per trumpą laiką (~15 min.) sukurti dialogą-improvizaciją meilės tema ir jį suvaidinti prieš auditoriją. Kiekvienas pasirodymas buvo vertinamas balais 5 komisijos narių (seminaro vedėjų ir organizatorių). Buvau nutebinta to, kaip sėkmingai, kaip originaliai ir smagiai Pertraukos autoriai susidorojo su šia nelengva užduotimi! Jie buvo tiesiog fantastiški literatūriniai šokėjai Beje, būtina paminėti ir tai, kad seminaro vedėjai buvo pirmieji, kurie savo pavyzdžiu pademonstravo dalyviams, kaip improvizuojama Fotoreportažas iš “literatūrinių šokių”:

Pasiruošimas užduočiai vyko labai aktyviai ;):

Seminaro vedėjai, jų improvizacija ir “literatūrinių šokių” vertintojai

“Literatūriniai šokiai” :

Pabaigai derėtų įvardinti nugalėtojus Geriausia improvizacija buvo pripažintas Marijos ir Vainiaus „Fokstrotas“. O publikos simpatijas pelnė Skirmantės ir Mildos „Tango“.

Tuo pasakojimą apie pirmą seminaro dieną būtų galima ir baigti… Nors tąvakar niekas taip ir nenuėjo miegoti, bet likusioji dalis telieka dalyvių asmeninių atminčių nuosavybe

PaRaštės artėja. Ir šiemet tai bus ne tik Rašyko PaRaštės, bet ir pirmasis Pertraukos viešas renginys. Jo metu bus pristatyta 10 svetainės autorių. Pusė jų patys skaitys savo tekstus. Dainuos Ieva Narkutė - išties įdomi ir savita muzikantė. Dar rengiame vieną siuprizą - jei pavyks, labai džiaugsimės

Taigi, po Pertraukos skėčiu esate laukiami Venclovų namuose-muziejuje, ateinantį šeštadienį (kovo 1 d.) 15 val. Kad nepaklystumėte, įmetu čia žemėlapio gabaliuką :)). Iš stoties veža 7 troleibusas. Stotelė “Islandijos”.

Kiek čia beliko - vos keletas dienų ir ateis toji kovo 1 d. o su ja - ir Paraštės Metai. Man atrodo, kad tuoj pradėsiu nebemiegoti naktimis, besijaudindama, kad tik viskas būtų gerai.
Šiuo metu vis dar labai trūksta skaitovų. Pagrindiniam renginiui nėra ir muzikantų, bet gal apsieisime ir be jų, nes nebeturiu jėgų ko nors ieškoti, o ir ieškoti ko nors jau vėloka. Visa kita lyg ir juda, lyg ir kruta. Lyg ir bus gerai, arba bent jau pusėtinai.
Tiesa, kiekvieną kartą plušant ir nerimaujant dėl šių renginių, mane apima dvejonės - ar jų kam nors, be manęs, reikia? Abejingumas su kiekvienais metais didėja. Anksčiau verždavosi žmonės skaityti, o dabar reikia kalbint, spardyt subines, žadėti, kad tik kas pasiryžtų užlipti ant scenos.
Vakar vienas žmogus pasakė, kad skaitymai - jau nusibodę ir nebepopuliarūs. Kad reikia keisti renginio koncepciją. Turbūt tai tiesa ir tikriausiai kitąmet Paraštės jau bus visiškai kitokios. Nes tai, kas kadaise buvo šventė visiems, dabar, susidaro toks įspūdis, nebereikalinga niekam. Kam daryti renginį, į kurį žmonės ateina vien todėl, kad tą vakarą neturi daugiau jokių planų?
Tokie žmonės ateina, pažiūri ir paskui burba, kad viskas buvo blogai, netikę, nesąmonė - nors patys nieko nepadaro, kad renginys įvyktų. Ačiū dievui, yra tų, kurie galvoja ir elgiasi kitaip, kurie nelaukia, kol viskas bus patiekta ant lėkštutės, o patys imasi, daro ir aktyviai dalyvauja. Dėl jų kelinti metai vis dar darau Paraštes.
Bet užteks to pesimizmo. Paraštės bus ir jūs visi kviečiami. Ir net burbėti po jų, kad viskas buvo blogai, leidžiu.
Kas nežino, daugiau info yra čia: http://parastes.kitoks.lt

Šiandien baigėsi keturias dienas šurmuliavusi Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės šūkis – „Skaitau, vadinasi, esu“. Lietuvoje 2008-ieji paskelbti Skaitymo metais. Daug dalyvių, daug knygų, daug žmonių. Jau keliolika metų lankausi Vilniaus knygų mugėje, ir kuo toliau tuo labiau stebiu tendenciją - iš prekybos dienų renginys tampa savotišku reiškiniu - susitikimų, diskusijų, atradimų. Ne tiek literatūrinių, kiek socialinių. Ne knygos-prekės ten traukia, bet gyvosios knygos, kurių nenupirksi už pinigus, ir dėl kurių verta atstovėti beveik valandos eilę prie bilietų kasų.

… bet vis tik mestelėsiu akmenėlį į organizatorių daržą - dar nesame įgalūs normaliai sutvarkyti buitinių dalykų. Kad ir tokių, jog dalyviams ir svečiams, norintiems išgerti puodelį kavos, nereikėtų trintis kilometrinėse eilėse.

Šeštadienį įvyko „Paraščių Garsiai“ seminaras. Jis buvo skirtas dalyvių supažindinimui su scenos judesiu. Deja, dalyvių atvyko labai mažai, tad ir seminaras buvo jaukus ir nedidelis. Prasimankštinome, pajudėjome, pašūkavome tekstų. Ir išsiskirstėme. Kukliai ir ramiai. Nežinau, kiek naudos gavo dalyviai, bet bent jau apšilo šiek tiek.
Dabar jau laukia pagrindinis renginys, ten dalyviai judės patys, niekam nevadovaujant. Ten ir pažiūrėsim, ar turėjo kam nors naudos seminaras.